šiandien klausau – placebo ir visokio new romantic gėrio
Labas rytas (nors turbūt dabar vakaras). Pirmųjų tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pratybų užduotis baigiau anksčiau, todėl dabar iki mechanikos pratybų sėdėsiu skaičiavimo centre ir rašysiu. Nu čia ir šalta…….
Tai vat, per televiziją rodoma ir žurnaluose rašoma kad žmogus ko nors (bet ko) užvartojęs pradeda būti durnas. Pavyzdžiui, užvalgęs LSD mato iš niekur atsirandančias haliucinacijas, o žmogui vietoje proto įdedama kažkas kito. Pagal medijos duodamą standartą psichoaktyvios medžiagos paveikto žmogaus protas pasikeičia ir viskas ką protiško tuo metu jis daro, yra netiesa ir netikra, o “narkotikų sukurti vaizdiniai” ir tokio žmogaus kūryba irgi yra narkotikų sukurta.
False story, bro. Jokia chemija (viskas yra chemija) nieko nekuria, nes kūrybai reikia tam tikrų smegenų kurias – koks sutapimas – turi žmogus, net ir ko nors pavartojęs. Įsivaizduodami kad kažkokia psichoaktyvi medžiaga pati kažką sukuria jūsų galvose labai labai klystate, visų pirma jei taip būtų tai nuo tos pačios medžiagos kiekvienam poveikis būtų vienodas. Jei vis dar nemanote kad suklydote, man (manau taip pat ir visiems biofizikos, biologijos, biochemijos ir kitų dalykų mokslininkams) būtų labai įdomu sužinoti tokios protingos ir sudėtingos medžiagos veikimo mechanizmą. Nes tos, kurias galite nusipirkti gatvėje tiesiog kaip nors veikia tam tikras nervų sistemos dalis (nenoriu per daug lįsti į specifines detales, kad nesuklaidinčiau). Tam tikra grupė medžiagų daro, sakykim, tą patį bet kokioms smegenims, bet koks bus galutinis rezultatas priklauso nuo to, kas per smegenys. Analogiška situacija būtų tokia: buteliukas su cinamonu pila ant lėkštės cinamoną. Tačiau galutinis lėkštės turinio skonis priklauso ir nuo to, kas prieš cinamono poveikį buvo lėkštėje: jei nieko, bus tiesiog cinamonas, jei obuolių pyragas, bus skanu, jei kumpis bus fu. Arba – klijai suklijuoja gretimus daiktus. Jei tai vazos dužena – kool, jei kolonėlė ir tranzsitorius – be ryšio. Ir t.t. Taip pat ir su psichodelikais – viskas, ką sugalvojate yra ne dėl to, kad suvalgėt kažkokį stebuklingą grybuką ar popieriuką kuriame tai buvo įrašyta, o dėl to, kad viskas ko reikia jau prieš tai gulėjo jūsų galvoje ir su kažkokios medžiagos pagalba “susiformulavo” (tas pats galėjo susiformuluoti ir be jos, t.y.). Narkotikai proto neprideda – jis arba jau yra, arba ne ir narkotikas tai plug-in’as, o ne išorinis hdd.
Todėl vieniems ir patinka, o kitiems no emotions – pas vienus yra “medžiagos” iš kurio daroma tas patinka, pas kitus nėra. Ir jei kažkas paveiktas kažką sukuria, sakyti “ai tai čia narkotikai sukūrė, aš užsimetęs irgi galėčiau” yra neteisinga. O jei vis tiek netikit – pabandykit ir pamatysit kad nebus niekuo įspūdingiau nei bambalys. Tuo tarpu, gana nemažai meno ir mokslo atstovų gauna įvairią naudą ar malonumą iš efektų. Intellectual drugs for intellectual people.
Gero penktadienio, ačiū už dėmesį
P.S. rašiau galvodama apie psichodelikus ir galbūt haliucinogenus. Visokios amfos tai mums paskaitoje rodė kiek užkelia dopamino kiekį (iki 12 kartų nei natūraliai esantis), tai nieko keisto kad nespėji net apie nieką pagalvot kaip jau sėdi ir bukai kaifuoji dėl vienintelės biochemfizloginės priežasties, panašiai kaip nuo alkoholio tik iškart.
username blogas 